Penki vėžlio metai
Ši istorija apie Dominyką, mano sūnų, kuriam yra nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas. Apie išbandymų kupiną kelią. Apie tai, kaip svarbu nepasiduoti, tikėti ir eiti pirmyn, net kai yra labai sunku. Tikiuosi suteikti vilties tiems kuriems to dabar labai reikia ir įkvėpti visus išbandyti tai ką mums duoda gamta.
Vėžlio metai
Pirmus penkerius Dominyko metus vadinu vėžlio metais. Laikas tarsi sustingo, o kiekviena diena virto amžinybe. Gana greitai aš pastebėjau, kad Dominykui kažkas ne taip. Jo rankytės buvo vangios. Žvilgsnis jo akyse klajojo kažkur toli, už šio pasaulio ribų. Jis buvo užsisklendęs savyje ir gyveno savąjame pasaulyje. Mažylis vengė vaikų, žaidė vienas. Jam buvo deformuota galvos kaukolė, akis krypo į lauko pusę. Tą sužinojome tik po poros metų. Viliausi, kad su laiku jis išaugs. Juk beniukai neskuba užaugti. Melavau sau ir tikėjausi stebuklo. Prisimenu, kaip desperatiškai ieškojome atsakymų. Kiekvieno gydytojo vizito laukdavau vildamasi, kad ras būdų jam padėti. Visi lankyti neurologai nesiūlė nieko jo pykčio priepoliams mažinti. Akių specialistai pasakė, kad akį reikės operuoti daug kartų. Logopedo pasiūlytos komunikavimo kortelės nedavė net menkiausio rezultato. Jam einant ketvirtus metus jis vis dar negebėjo atpažinti mūsų nuotraukose ar nosies išpūsti. Jis tipeno ant pirštų galų, daugiau paeiti jam buvo sunku, greitai pavargdavo.
Ne vienas specialistas atsisakė su juo dirbti, sakydami, kad tai bus mūsų pinigų švaistymas. Laimei radome ir nuostabių terapeutų bei specialistų kurie su juo daug dirbo ir suteikė vilties, kurios man taip tada reikėjo. Praėjus dvejiems metams Dominyko progresas buvo labai menkas ir lėtas, atrodė vėžlys greičiau ropoja. Žvelgiant atgal, prisimenu, kiek ašarų ir nerimo buvo išlieta, o šiandien galiu džiaugtis jo pasiekimais.
Buvo sunku priimti faktą, kad mano vaikas vystosi kitaip nei jo bendraamžiai. Aš negalėjau susitaikyti su mintimi, kad jis niekada nekalbės ar liks visiems laikams priklausomas nuo mūsų. Būtent ši nepasidavimo dvasia ir motiniškas instinktas paskatino mane ieškoti alternatyvių sprendimų. Ilgos valandos praleistos tyrinėjant įvairias terapijas ir procedūras, net ir tokias netradicines, kaip kamieninių ląstelių persodinimas, galiausiai atvedė mane prie fitoterapijos. Nors Lietuvoje ši terapija dar nėra plačiai paplitusi, jos senos tradicijos ir sėkmės istorijos kitose šalyse man suteikė daug vilties.
Tai buvo sprendimas, kuris atvėrė naujas duris mūsų sūnui. Jam einant penktuosius metus augalinė terapija tapo jo pagrindine ir kiekvienos dienos terapija skaičiuoja trečius metus. Tuo metu jis vis dar gyveno savąjame pasaulyje, visiškai vienas. Ašaros liejosi matant jį taip arti bet kartu taip toli nuo mūsų. Disk testo rezultatai buvo skaudūs – jo raida atitiko 2,5 metų amžiaus vaiką (tik stambioji motorika buvo jo stiprioji pusė). Šie rezultatai buvo gerokai pagrąžinti, žinant kaip man norėjosi matyti tuos aukštesnius balus. Tačiau aš niekada nepraradau tikėjimo, kad galima pasiekti daugiau. Natūralių preparatų pagalba mes pradėjome nuostabią kelionę pokyčių link.
Naujo etapo pradžia
Po dešimties savaičių augalinės terapijos Dominykas pagaliau sugebėjo atsakyti į mano užduotą klausimą. Tai buvo jo pirma tikra komunikacija. Dar šiandien jaučiu tą neapsakomą džiaugsmą širdy, kad jis pagaliau sugrįžo į šį pasaulį. Tiesa, jis retkarčiais vis dar nubėga ten pasisveikinti su savo draugais ir herojais. Manau tokio amžiaus vaikams tai yra dažnas ir visai priimtinas dalykas.
Turėjome daug nuveikti. Didžioji dalis užsibrėžtų tikslų pasiekė finišą. Uždaryti mašinos duris, prisisegti saugos diržus, apsirengti, valytis dantis, pūsti nosį, nekristi ant žemės supykus, padidinti vartojamų patiekalų racioną ir t t. Kiekvienas naujas įgūdis – užsisegti sagas, valgyti su šakute ir peiliu, lipti laiptais keičiant kojas – buvo didelė pergalė. Buvo sunku, buvo ašarų, bet šiandien aš jaučiu didžiulį dėkingumą už kiekvieną akimirką. Žiūrėdama į jį, negaliu patikėti, kokį vingiuotą kelią jam teko nueiti.
Pirmoji klasė – didelis žingsnis kiekvienam vaikui, Dominykui – dar didesnis iššūkis. Nerimas graužia iš vidaus. Ar jis suspės? Ar susidoros su nauja aplinka, naujais draugais. Kasdienės užduotys reikalauja 10 ar 100 kartų daugiau kantrybės ir pastangų jam nei jo bendraamžiams. Tačiau jis pasižymi išskirtine atmintimi. Prisimena tokius dalykus, kurie įvyko jam būnant trejų ar ketverių. Jis yra labai mylintis ir atjaučiantis vaikas. Kaskart atėjęs pas babą pasiteirauja ar jai vis dar skauda koją ar padeda mažiesiems nulipti nuo kalno. Nuostabu matyti jį linksmą, besišypsantį ir besimėgaujantį gyvenimu.
Žmogiškai pagaunu save lygindama jį su kitais vaikais, bet greitai primenu sau, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo kelią. Todėl mieli tėveliai nuoširdžiai patariu ir jums pamiršti rungtyniavimą ir susitelkti ties savo vaiko progresu. Ir džiaukimės savo pasiekimais kokie maži ar dideli jie bebūtų.
Šiais metais jis mokinasi pagal BU programą ir turi individualų padėjėją. Tikiu, kad mokykloje jo laukia nauji iššūkiai, bet tuo pačiu mokykla jam atvers naujas duris ir padės dar labiau atsiskleisti.
Širdingai dėkoju visiems specialistams prisidėjusiems prie Dominyko raidos bei asmenybės augimo. Esu dėkinga visatai ir dievui, kad ryžomės išbandyti augalinę terapiją. Dabar pilnai suprantu posakį ‘žmogus - gamtos dalis’. Todėl vaikus turinčius autizmo spekto sutrikimų vadinu ‘gamtos vaikais’, nes jiems iš tikrųjų trūksta dalelės gamtos. Viliuosi įkvėpti tuos, kurie yra atsidurę prie nevilties slenksčio. Noriu padrąsinti išbandyti tai kas yra labai sena bet kartu dar vis nauja šiuolaikiniame pasaulyje
Fitoterapijos potencialas padedant žmonėms turintiems autizmo spektro sutrikimų
Tai yra tikrai verta dėmesio terapija, kuri gali pagerinti gyvenimo kokybę. Fitoterapija – natūralus ir saugus būdas grąžinti organizmą į homeostazės būseną. Kiekvienas žmogus, turintis autizmo spektro sutrikimą, yra unikalus, todėl ir augalinės formulės turi būti kuriamos individualiai, atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir simptomus. Augalinė terapija gali būti taikoma tiek atskirai tiek kartu su kitomis terapijomis. Augaliniai preparatai veikia švelniai, bet turi ilgalaikį poveikį. Kadangi augalai tiesiogiai veikia smegenis rezultatai matomi gana greitai. Yra daubybė mokslinių tyrimų patvirtinančių fitoterapijos veiksmingumą gydant įvairius sutrikimus, įskaitant autizmo spektrą. Augalai, tokie kaip ramunėlės, melisos, valerijonai, turi momentinį raminamąjį poveikį ir gali padėti mažinti nerimą. Augalai ‘tonikai’ gali sustiprinti nervinę sistemą ar kitus organus. Adaptogenai gali padėti organizmui lengviau adaptuotis prie stresinių situacijų, didelio krūvio ar naujovių. Svarbu pabrėžti, kad tai yra kompleksinė ilgalaikė terapija, o tam geriausia susirasti tinkamą specialistą, kuris padės siekti geriausių rezultatų.